Etnologė Gr. Kadžytė yra pasakiusi: „Vėlinių naktį danguje sutviskančios žvaigždės yra protėvių vėlės, tad reikia gyviesiems uždegti  kuo daugiau žiburėlių, kad vėlės matytų,  kiek daug gyvųjų jas prisimena. Tai vilties simbolis, reiškiantis, kad jų pradėtas gyvenimas šioje žemėje tęsiasi“.

Jau trečius metus iš eilės spalio 26 d. Šilavoto laisvalaikio salėje vyko edukacinis užsiėmimas, skirtas prisiminti Vėlinių papročius ir tradicijas.

Trumpai prisiminę mirusiųjų pagerbimo dienos prasmę, edukacinio užsiėmimo dalyviai gamino Vėlinių puokštes. Daug naudingų patarimų apie puokščių komponavimą pateikė Vitalė Dijokienė, kuri laisvalaikiu domisi floristika. Po valandos kūrybinio darbo buvo sukomponuota 10 Vėlinių puokščių.

Prieš Vėlines skubame sutvarkyti artimųjų kapus, prisimename juos degindami žvakutes, todėl ir edukacinio užsiėmimo dalyviai nešini Vėlinių puokštėmis ir žvakutėmis patraukė link Šilavoto kapinių. Aplankėme kunigų Antano Radušio ir Vinco Petruševičiaus, mokytojų Domicelės ir Juozo Kabišaičių bei Vidos Matusevičienės kapus, Laisvės kovotojų ir tremtinių atminimo vietas. Kuklios rankų darbo puokštės ir žvakelių liepsnelės tegul bus pagarbos mirusiesiems ženklas.

Informaciją rengė socialinė darbuotoja J. Lučkienė.